Šį iššūkį, kaip pagrindinį, nurodė 55% respondentų Lietuvoje, 47% įmonių atstovų Estijoje ir 33% – Latvijoje. Antras pagal svarbą iššūkis, kurį nurodė verslo atstovai – vartojimo mažėjimas, šią problemą pabrėžė 23,5% apklaustųjų Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje šis rodiklis siekia 20%. Trečiuoju svarbiu sunkumu, su kuriuo susiduria verslas visose trijose Baltijos valstybėse, įvardijama infliacija. Latvijoje ji kelia nerimą 13% respondentų, Estijoje – 12%, o Lietuvoje – 7%.
„Kasmet pastebime tas pačias tendencijas, jog apyvartinio kapitalo trūkumas – pagrindinė problema ir iššūkis Lietuvos SVV. 52% apklaustų Lietuvos verslininkų nurodė apyvartinio kapitalo trūkumą kaip pagrindinę priežastį, kodėl jie kreipiasi papildomo finansavimo. Šiuo atveju, verslo nuotaikas puikiai atspindi geopolitinė situacija ir ekonominis nestabilumas, todėl apyvartinės lėšos tampa tarsi gelbėjimosi ratu, užtikrinančiu stabilumą, padedančios sumažinti rizikas ir lengviau planuoti ateities veiklą. Pastaraisiais metais smarkiai išaugus kainoms, darbuotojų atlyginimams ir infliacijai, didelė dalis verslų susidūrė su apyvartinio kapitalo poreikio didėjimu, todėl nenuostabu, jog didelė dalis verslo atstovų išreiškė nerimą dėl apyvartinių lėšų trūkumo”, – komentuoja rinkos situaciją „smeGo“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.
Pernai metais, remiantis Lietuvos Banko duomenimis, finansavimas augo visuose sektoriuose, tačiau verslas daug atsakingiau rinkosi papildomą finansavimą dėl smarkiai brangusių skolinimosi sąlygų. „smeGo“ apklausoje net 42% respondentų nurodė, kad aukštos palūkanų normos kelia didelį susirūpinimą ir šiais metais. Be kita ko, iš apklausos matyti, kad verslas susiduria su finansavimo paslaugų trūkumu ir finansavimo prieinamumo iššūkiais.
„Nepaisant sunkumų, verslas išreiškia lūkestį, jog papildomas finansavimas taps pagalba įveikiant iššūkius; verslo atstovai tikisi platesnių finansavimo sprendimų ir palankesnių palūkanų normų. Šiuo metu pastebime išaugusį poreikį kredito linijoms be užstato, taip pat matome tendencijas, kad verslas aktyviau renkasi ES ir valstybės teikiamas garantijas. Pavyzdžiui, sulaukiame vis daugiau užklausų dėl Europos Investicinio Fondo (EIF) teikiamų garantijų paskoloms“, – priduria M. Mikalajūnas.
