Lietuvos ir Europos žemės ūkio sektorius, šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais. Klimato kaita, smarkiai kylančios gamybos, prekių ir trąšų išlaidos, nepastovi žemės ūkio politika ir spaudimas diegti inovatyvias technologijas – visi šie veiksniai sudaro nestabilų pagrindą šalies ūkininkams, keldami realią riziką jų veiklos tęstinumui bei regioninės plėtros stabilumui. Šiuos iššūkius galima įveikti tik su pakankama finansine parama, leidžiančia investuoti į tvarią žemės ūkio praktiką bei inovacijas.
Nepaisant pastangų tapti tvariais ir inovatyviais, ūkininkai susiduria su didžiuliais finansiniais iššūkiais kasdieninėje veikloje. Be kita ko, Europos Žaliasis kursas ir griežtesni aplinkosaugos reikalavimai neaplenkia ir žemės ūkio sektoriaus, ūkininkai privalo ieškoti tvaresnių sprendimų. Tačiau tai reikalauja didelių investicijų: nuo tiksliosios žemdirbystės technologijų, perėjimo į atsinaujinančios energetikos naudojimą iki naujos įrangos, kurios kainos siekia 250–300 tūkstančių eurų – tik dalis didžiulių išlaidų.
Negana to, Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje didėja stambiųjų ūkių skaičius, tuo tarpu mažesni ir smulkesni ūkiai nyksta. Žemės ūkio sektorius susiduria su tokiais pačiais ir dar didesniais finansavimo iššūkiais kaip ir kiekvienas šalies smulkusis verslas – smulkiesiems verslams finansavimo prieinamumas yra labai ribotas. Dėl verslo sezoniškumo, klimato veiksnių, nepastovių pinigų srautų, šis sektorius ir taip traktuojamas, kaip daug rizikingesnis, todėl ūkininkams gauti papildomas investicijas veiklos plėtrai ir atsinaujinimui – itin sudėtinga. Tai kelia poreikį stiprinti finansinę paramą smulkiesiems ūkininkams, siekiant išlaikyti sektoriaus įvairovę ir tvarumą.
Audrius Česnakas, finansinių paslaugų platformos „smeGo“ pardavimų vadovas, atkreipia dėmesį: „Smulkieji ūkininkai susiduria su dideliu finansavimo trūkumu, reikalingu ne tik tvariai praktikai ir naujų technologijų diegimui, tačiau ir kasdienei veiklai palaikyti. Kiekvieną dieną bendraujant su ūkininkais matau jų susirūpinimą – kylant kainoms, daliai šalies ūkininkų ši veikla tampa netgi nuostolinga. Tai rodo būtinybę stiprinti finansų įstaigų ir bankų vaidmenį, teikiant paskolas ir finansavimo sprendimus, kurie atitinka ūkininkavimo iššūkius.“
Pasak eksperto, būtina daugiau dėmesio skirti šalies smulkiesiems ūkininkams, plečiant finansavimo prieinamumą ir padedant šiems investuoti į tvarius, inovatyvius sprendimus ir technologijas, kurios padėtų optimizuoti veiklą, sumažintų taršą ir leistų daug efektyviau dirbti. Finansų įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį teikdamos finansinę paramą ūkininkams, kurie investuoja į savo ūkius ar atnaujina įrangą.
„Yra kelios strategijos, kurias šalies ūkininkai gali taikyti siekdami geresnių rezultatų: investicijos į tvarią žemės ūkio praktiką, geresnė prieiga prie pažangiausių technologijų ir naujovių, parama efektyviai prekiaujant produktais atitinkančios ūkininkų specifinius poreikius – keletas pavyzdžių, kaip galima stiprinti šio sektoriaus perspektyvas. Esama įvairių finansinės paramos programų, siūlomų Europos Sąjungos, Lietuvos ir privačių organizacijų, kurios padeda ūkininkams investuoti į tvarią praktiką ir naują įrangą. Tačiau, nepaisant esamų strategijų, būtina didesnė parama, atitinkanti ūkininkų specifinius poreikius”, — pasakoja A. Česnakas.
Vis dėlto, ekspertas pažymi, jog nepaisant esamų galimybių, reikia dar didesnių investicijų į tvarią žemės ūkio praktiką ir pažangias technologijas. Būtent čia svarbų vaidmenį atlieka finansų įstaigos, teikdamos finansavim1 ūkininkams, kurie siekia atnaujinti savo ūkių įrangą arba investuoti į tvarumą. A. Česnakas, finansinių paslaugų platformos „smeGo“ pardavimų vadovas, akcentuoja įvairiapusiško finansavimo svarbą — nuo apyvartinių lėšų ir lizingo iki ūkio plėtros paskolų bei paskolų be užstato.
„Ne mažiau svarbus yra informavimas apie įvairias prieinamas programas, pavyzdžiui, bendradarbiavimą su Europos Investiciniu Fondu (EIF), kuris suteikia paskolų garantijas iki 80%, skirtas smulkiesiems verslams, investuojantiems į tvarumą bei skaitmenizaciją, ar INVEGA teikiamas valstybės garantijas ir kompensacijas,“ — priduria A. Česnakas.
A. Česnakas pabrėžia, kad šios iniciatyvos yra gyvybiškai svarbios norint prisitaikyti prie dabartinių žemės ūkio sektoriaus iššūkių ir išnaudoti teikiamas galimybes. Tik deramas politinis ir finansinis palaikymas gali padėti Lietuvos ir Europos ūkininkams ne tik atlaikyti dabartinius sunkumus, bet ir stiprinanti žemės ūkio sektoriaus ateitį.
„smeGo” praktika rodo, kad ūkininkai, sudarantys 5% klientų krepšelio, dažniausiai kreipiasi dėl apyvartinio kapitalo ar lizingo naujai įrangai įsigyti ir skolinasi nuo 30 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų.
